Parodoje „šviesa, kuri auga“ menininkė, pasitelkdama video, fotografijos, tekstines ir instaliacines meno praktikas, apmąsto atminties ir laiko – ar veikiau atminčių bei laikų – ekosistemų apytaką ir apykaitą. Iš ekranų į parodos lankytojus žvelgiantys augalai auga, savo gyvenimais atliepdami neišvengiamus šviesos ir tamsos ciklus.
